Lietuvą ir Lenkiją sujungsiančio dujotiekio projektą įgyvendinantis dujų perdavimo sistemos operatorius „Amber Grid“ gavo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos patvirtinimą, kad pirmasis GIPL statybos etapas atliktas tinkamai, dujotiekio kokybė atitinka teisės aktų reikalavimus.
„Oficialiai patvirtinta, kad pirmasis GIPL dujotiekio 73 kilometrų ilgio ruožas, prasidedantis Jauniūnuose yra tinkamas saugiam naudojimui ir numatytų maksimalių pajėgumų perdavimui. Tai reiškia, kad ši jungties atkarpa jau gali tarnauti kaip visavertė Lietuvos dujų perdavimo sistemos dalis. Nenukrypdami nuo plano, toliau tęsiame dujotiekio įrengimo darbus. Skaičiuojame, kad liko suvirinti paskutiniuosius 16 kilometrų vamzdyno ir pabaigti statyti Santakos dujų apskaitos ir slėgio ribojimo stotį. Iki projekto įgyvendinimo pabaigos šių metų gruodį bus vykdomi suplanuoti technologinės įrangos įdiegimo bei dujotiekio prijungimo prie dujų sistemos darbai“, – sako „Amber Grid“ generalinis direktorius Nemunas Biknius.
Lygiagrečiai baigiami ruošti dokumentai dėl GIPL dujų perdavimo jungties antrojo etapo užbaigimo procedūrų organizavimo. GIPL antrojo etapo statybos užbaigimo aktą planuojama gauti iki balandžio pabaigos.
Šiuo metu jau suvirinta 149 kilometrai dujotiekio nuo Širvintų iki Lazdijų rajono. Tuo pačiu metu vyksta šalia Lietuvos–Lenkijos pasienyje veiksiančio svarbaus GIPL projekto elemento – Santakos dujų apskaitos ir slėgio reguliavimo stoties statybos darbai.
Vasarį maksimalia galia išbandžius iki Alytaus nutiestą ir įrengtą dujotiekio dalį, gamtinėmis dujomis buvo užpildyti 102 kilometrai dujotiekio. Visas GIPL dujotiekio ilgis – 165 km.
Dujotiekį, besidriekiantį nuo Širvintų rajono iki Lietuvos-Lenkijos valstybių sienos Lazdijų rajone nuo 2020 m. sausio tiesia didžiulės rangovų pajėgos. Kasdien dujotiekio statybų aikštelėse dirba po keliolika rangovų „Alvora“ ir „Šiaulių dujotiekio statyba“ komandų.
GIPL dujotiekis sujungs Lietuvos, Baltijos šalių ir Suomijos dujų rinkas su Europos Sąjunga. Dujotiekis leis gauti dujas iš įvairių šaltinių, efektyviau panaudoti Lietuvos dujų perdavimo sistemą bei Klaipėdos SGD terminalą, o ateityje ir užtikrinti biometano bei vandenilio srautus regione. GIPL jungtimi Baltijos šalių kryptimi bus galima transportuoti iki 27 TWh dujų per metus, Lenkijos kryptimi – iki 21 TWh per metus.
