Savitarna
En

Paieška

*alt_site_homepage_image*
En
Meniu

Naujienos

„Amber Grid“ pasirašė sutartį dėl Šiaurės–Baltijos šalių vandenilio koridoriaus ekonominės ir...

„Amber Grid“ pasirašė sutartį dėl Šiaurės–Baltijos šalių vandenilio koridoriaus ekonominės ir finansinės analizės Lietuvoje

Lietuvos dujų perdavimo sistemos operatorius „Amber Grid" ir bendrovė „Ernst & Young Baltic" pasirašė sutartį dėl Šiaurės–Baltijos šalių vandenilio koridoriaus (NBHC) Lietuvos dalies ekonominės ir finansinės analizės – projekto, kuris Lietuvai svarbus dėl galimybės kurti regioninę vandenilio rinką ir panaudoti šalies atsinaujinančiosios energijos potencialą šalies energetikos bei ekonomikos vystymuisi.

 „Įvertinsime infrastruktūros poveikį šalies ekonomikai ir vandenilio rinkos plėtrai. Analizė apims investicijų Lietuvoje skaičiavimus, detalų pajamų ir verslo modelio parengimą. Taip pat bus parengtas projekto biudžetas ir finansinis planas. O atlikta kaštų ir naudos analizė, pateiks finansinius projekto rodiklius ir projekto socialinę bei ekonominę naudą Lietuvai. “, – teigia Nemunas Biknius, „Amber Grid“ vadovas.

Keli infrastruktūros ir rinkos plėtros scenarijai

NBHC Lietuvos dalis numato atsinaujinančiojo vandenilio perdavimą vamzdynu iš šiaurinės Lietuvos dalies į pietinę bei atšaką iš šiaurės vakarinės Lietuvos dalies link pagrindinio vandenilio vamzdyno.

Nauja infrastruktūra bus planuojama atsižvelgiant į kelis vandenilio rinkos vystymosi scenarijus Lietuvoje  – pagrindinis, paremtas nuosaikiu vertinimu, rizikų sumažinimo, atspindintis žemesnį rinkos raidos scenarijų, ir ambicingas, numatantis didesnį rinkos potencialą. Vertinant scenarijus bus atsižvelgiama į kaštus, vandenilio paklausą, ekonomikos augimą ir kitus rinkos plėtrai svarbius veiksnius.

Analizės rezultatai bus naudojami kaip indėlis ir duomenų šaltinis bendrai NBHC projekto komercinei studijai, apimsiančiai visas projekte dalyvaujančias valstybes nares.

Koridorius drieksis per šešias šalis

Planuojama, kad numatomas vandenilio koridorius bus maždaug 2500 kilometrų ilgio ir drieksis per Suomiją, Estiją, Latviją, Lietuvą, Lenkiją ir Vokietiją. Lietuvos teritorijoje numatoma apie 350 km pagrindinio vandenilio perdavimo dujotiekio ir daugiau nei 200 km atšaka iš šiaurės vakarinės Lietuvos dalies link pagrindinio vamzdyno.

Pagal išankstinę galimybių studiją, iki 2040 m. NBHC vandenilio perdavimo tinklu būtų galima transportuoti iki 2,7 mln. tonų, arba 91 TWh, vandenilio per metus.

Energetinis atsparumas ir pramonės konkurencingumas

Projektas prisidėtų prie Europos energetinio atsparumo, mažintų priklausomybę nuo importuojamo iškastinio kuro ir su juo susijusias ekonomines bei geopolitines rizikas.

Lietuvai koridorius būtų svarbus dėl galimybės panaudoti atsinaujinančiosios energijos potencialą vandenilio gamybai, vandenilio perteklių tiekti į kitas Europos šalių rinkas ir sudaryti sąlygas su vandeniliu susijusių pramonės bei verslo grandinių plėtrai. Tai prisidėtų ir prie sunkiai dekarbonizuojamų sektorių emisijų mažinimo bei Europos pramonės konkurencingumo.

Šiaurės–Baltijos šalių vandenilio koridoriui 2023 m. suteiktas Europos Sąjungos bendro intereso projekto (BIP) statusas, reiškiantis projekto svarbą Europos Sąjungos mastu.

Komercinę ir finansinę analizę, kurios vertė 204 tūkst. eurų (be PVM),  „Ernst & Young Baltic“ atliks per 6 mėnesius nuo sutarties pasirašymo. Viešajame pirkime dėl analizės atlikimo pasiūlymus pateikė šeši dalyviai. Analizė yra dalinai finansuojama pagal Europos tinklų infrastruktūros priemonę.

 

Savitarna